Switch to mobile version. Į viršų

Kaip ir kada finansuojamas jaunas verslas?

Yra daugybė galimybių finansuoti jauną verslą ir vienas jų yra banko paskola. Kada bankas finansuoja jauną verslą? Kaip paruošti aiškų verslo planą ir kokius namų darbus reikia atlikti prieš kreipiantis į banką ar kitą investuotoją, pasakoja Vaidas Žagūnis, SEB bako valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
  • Kada galima gauti iš banko paskolą verslo idėjai įgyvendinti?
  • Ar būtina turėti detalų verslo planą?
  • Kaip tinkamai pasiruošti prieš kreipiantis į banką dėl paskolos?

Verslo finansavimo būdai: kada ir kaip finansuojamas jaunas verslas?

Mes, kaip SEB bankas, dalyvaujame tikrai daugelyje programų ir akcijų, skatindami jauną verslą. Ir tą darome jau tikrai ne vieneri metai. Kaip paskutinį pavyzdį galiu paminėti, kad mūsų banke yra prieš porą metų pradėta iniciatyva, kur mes kviečiame jaunuosius verslininkus pasitikrinti savo idėją prieš ją pradedant ir prieš kreipiantis finansavimo. Bankai, aš manau, yra ta vieta, kur jauniesiems verslininkams tikrai verta apsilankyti pasikonsultuoti. O dėl paties finansavimo, tai vienareikšmiško atsakymo nėra – ar bankai finansuoja jaunąjį verslą, ar nefinansuoja, nes yra tokių atvejų, kai finansuojame. Kaip kad pavyzdžiui, šalia veikiančios įmonės kuriasi antra įmonė, turi gerą idėją ir, be jokios abejonės, mes tokį verslą finansuojame. Kitas atvejis, kai kuriasi visai nauja įmonė, neturėjusi iki šiol jokios patirties. Žinoma, su tokia veikla, yra susijusių daug daugiau rizikų, todėl, natūralu, kad norisi, jog ta rizika būtų su kažkuo pasidalinta. Nes bankas perskolina pinigus. Bankas savų pinigų neskolina. Bankas skolina indėlininkų pinigus. Įmonės kūrimosi etape dažniausiai įmonė yra finansuojama nuosavomis lėšomis, akcininkų pinigais, kartais mes tą dalį liaudiškai vadiname „equity“ dalimi. Ir yra daugelis kitų instrumentų, kaip verslo angelai, tie patys pažįstamų, draugų pinigai, kurie dažnai verslo pradžioje pasitelkiami. Tad verslo finansavimo formų yra gana nemažai ir bankinis finansavimas yra viena iš tų formų.

Ar būtina turėti detalų verslo planą?

Ir taip, ir ne. Yra tokių įdomių situacijų pasitaikę, kai į banką yra atnešamas 40–50 puslapių verslo planas, bet kai mes prieiname prie finansų dalies ir verslo būsimo savininko ar vadovo paklausiame, o kaip jūs paskaičiavote vieną ar kitą dydį ir kas atsitiktų, jeigu būtų taip arba kitas scenarijus, mes dažniausiai negauname atsakymo. Ir esu girdėjęs net tokį atsakymą: „Nežinau, ką čia konsultantai parašė“. Tai mūsų rekomendacija pirmoje vietoje yra atsakyti sau į paprastus klausimus. Ką aš kuriu? Kokį produktą aš gaminsiu? Kas jį pirks? Kodėl jį kažkas pirks? Kokia yra konkurencija šitoj vietoj? Ir kiek produktas turi potencialo augti? Į šituos elementarius klausimus atsakius, paprastuoju būdu suskaičiavus, kiek galima būtų parduoti vienetų ar kilogramų, kuo tas produktas bebūtų matuojamas, pasidėlioti preliminarų verslo planą ir tada atsakyti į klausimus: kiek mes gausime pajamų? Kiek įmonei reikės patirti kaštų, kad tą produktą pagamintų ir parduotų? Ir kiek įmonė potencialiai galėtų uždirbti, o tuo pačiu skirti tam tikrą dalį lėšų grąžinti kreditams? Mano rekomendacija būtų pradėti nuo balto popieriaus lapo, pasiimti rašiklį, skaičiavimo priemonę ir paprastuoju, elementariuoju būdu pasiskaičiuoti, kaip vystysis įmonės veikla, kaip greitai įmonė didins pardavimus. Ir su tuo planu ateiti į banką. Mes tikrai turim savo specialistų komandą, kuri padės pasitikrinti tą idėją, kaip ji galėtų veikti, pabandys tą idėją perkelti į skirtingas situacijas, pabandys patikrinti, kaip ta idėja galėtų būti mėgstama klientų ir, atitinkamai, ar iš to galima uždirbti.

Ieškote papildomo finansavimo? Atlikite namų darbus

Pirmoje vietoje mes visada rūpinamės, kad kreditas, kurį suteikiame įmonei, būtų grąžintas. Normaliomis sąlygomis tas ir įvyksta. Bet ką reiktų padaryti – reikėtų pagalvoti. Dažniausiai į banką ateina optimistinis scenarijus. Turiu gerą produktą, jį sklandžiai gaminsiu. Jis sklandžiai bus perkamas. Visi pirkėjai sumokės pinigus ir viskas vyks labai sklandžiai. Ne visada taip būna. Tai pirmoje vietoje reikėtų pagalvoti ne tik apie optimistinį scenarijų, bet turėti ir planą „A“, planą „B“, planą „C“. Nes tikrai per eilę metų įmonės veikla ypatingai retais atvejais būna stabili, kad įmonė nepatirtų jokių sukrėtimų, kad neprarastų pirkėjų. Tad reiktų įsivertinti, kaip įmonės veikla, kaip finansų planas atrodytų, jeigu įmonėje nutiktų vieni ar kiti sukrėtimai. Pavyzdžiui, išeitų svarbiausi darbuotojai, prarastų svarbiausią, didžiausią pirkėją, kokia yra priklausomybė nuo pirkėjo, ar įmonės veikla sezoniška, ar ji gauna visus dvylika mėnesių stabilias pajamas, ar ji uždirba 90 procentų pajamų vasaros mėnesiais, kaip dažnai yra sezoninio maitinimo įstaigose, pavyzdžiui, mūsų kurortuose. Visus šiuos faktorius reiktų įsivertinti ir tam nereikia labai sudėtingų skaičiavimų. Mes esame pasiruošę šitoje vietoje įmonėms padėti atsakyti į  tuos klausimus. Reikalingas pradinis scenarijus, nuo kurio būtų galima pradėti skaičiuoti.

S|E|B

Tähelepanu! Teie veebilehtiseja ei vasta SEB kodulehe külastamiseks vajalikele nõuetele. Palun vahetage veebilehitsejat või seadet, millega te veebilehte sirvite.