Switch to mobile version. Į viršų

Pinigai verslo plėtrai. Ką reikia žinoti apie rizikos kapitalo fondus?

Viena iš būtinų sąlygų verslo plėtrai – investicijos. Investicijų šaltiniai gali būti įvairūs – nuo vidinių lėšų iki pagalbos iš išorės – banko ar rizikos kapitalo fondų. Vaizdo įraše verslo strategijos ir finansų klausimais įmones konsultuojanti „Civitta“ partnerė Justė Pačkauskaitė pasakoja apie investicijų galimybes ir apie tai, kokie rizikos kapitalo fondo veiklos etapai.
  • Jau veikiančio įmonės finansavimas
  • Iš kur gauna pinigų rizikos kapitalo fondai?
  • Rizikos kapitalo investicijų etapai

Šioje skaidrėje pavaizduota kreivė, iš kurios matyti, kad, augant įmonei, investicijų mastas paprastai irgi didėja, nes didėja ir apyvartos apimtis, o nesėkmės rizika mažėja. Kuo esate didesni, tuo didesnė tikimybė, kad pasiekti  20-30 proc. augimą Jums bus lengviau. Tokia pardavimų ir augančio verslo realybė.

Visuose verslo plėtros etapuose yra investuojama. Jei iš pradžių naują verslą dažniausiai finansuojame asmeniniais pinigais, vėliau jau galime sulaukti investicijų. Turime to nepamiršti, nes, jei pradedame verslą nuo nulio, tai galimų investuotojų sąrašas yra labai neilgas.

Kita vertus, gera naujiena yra ta, kad šiandien mes kalbame apie jau įkurtą verslą, kai jau yra sukaupta šiek tiek pinigų, kurie galėtų būti investuojami. Tokiu atveju galime galvoti ir apie kitas investicijų alternatyvas, pavyzdžiui, banką, ir žiūrėti, kas mums labiausiai tinka, kokia yra mūsų ambicija, ir, atsižvelgę į tai, rinktis geriausią finansavimo būdą.

Jeigu kalbame apie rizikos kapitalo fondus, kurie investuoja pinigus į įmones, reikia išmanyti jų veikimo ciklus. Pirma, rizikos kapitalo fondas turi pats gauti pinigų iš savo investuotojų. Labai dažnai tai yra milžiniškos sumos. Pavyzdžiui, didžiausias investuotojas Lietuvoje yra Europos investicinis fondas, finansuojamas Europos Sąjungos. Europos investicinis fondas – didžiulė institucija, primenanti banką. Šis fondas sudaro sutartis su minėtais rizikos kapitalo fondais, pavyzdžiui, jums žinomais „Livonia“, „LitCapital“ fondais. Sutartyje būna nustatyta, per kokį laiką ir kokia grąža sugrįš į pirminį rizikos kapitalo fondą.

Antra stadija – investuotojai ieško įmonių, į kurias galėtų investuoti gautus pinigus. Čia ir atsirandame mes – jau veikiančios įmonės. Įprasta, kad rizikos kapitalo fondai prisideda ne tik investicijomis, bet ir papildomai:  dalijasi žiniomis, leidžia naudotis naujais pardavimo kanalais ar duoda patarimų. Vis dėlto pagrindinis rizikos kapitalo fondų tikslas – sukurti didelį verslą.

Terminas „realizuoti įmonę“ reiškia, kad investuotojas, rizikos kapitalo fondas, parduoda savo įmonėje turimas akcijas. Labai dažnai tai reiškia pardavimą kartu su įmonės kūrėjų akcijomis. Šiame etape verslą perima naujas investuotojas. Taip į rizikos kapitalo fondą sugrįžta investuoti pinigai.

Pavyzdžiui, žinomas pavyzdys būtų fondas „Mid Europa Parnters“. Kažkada jis nusipirko telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ akcijų. Maždaug prieš metus ar pusantrų fondui reikėjo susigrąžinti investicijas, todėl fondas nusprendė parduoti turimas įmonės akcijas. Fondas ieškojo naujo investuotojo, kuriuo tapo kapitalo fondas „Providence“. Šis kapitalo fondas šiuo metu toliau plečia įmonę, siekdamas savo tikslų.

S|E|B

Tähelepanu! Teie veebilehtiseja ei vasta SEB kodulehe külastamiseks vajalikele nõuetele. Palun vahetage veebilehitsejat või seadet, millega te veebilehte sirvite.